BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Baltasis amūras

2010-11-11 parašė demo15

Baltasis amūras (lot. Ctenopharyngodon idella, angl. Grass carp, White Amur, vok. Graskarpfen, Weißer Amur) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Kūnas kresnas, kakta plati. Nugara gelsvai pilka, šonai šviesiai auksinio atspalvio. Žvynai stambūs su tamsiomis dėmelėmis pakraščiuose. Ilgis iki 1,2 m, gali sverti iki 30 kg, tačiau įprastai sugaunami 60–80 cm ilgio ir 4–8 kg masės. Minta vandens makrofitais, neleidžia užželti vandens telkiniams. Auga greitai.

Natūraliai paplitęs Pietryčių AzijojeAmūro baseine ir Kinijoje. Introdukuotas Lietuvos vandenyse. Retas, veisiamas žuvivaisos įmonėse (pirmą kartą atvežtas 1962 m.)[1].

Rodyk draugams

Upėtakis

2010-11-11 parašė demo15

(lot. Salmo trutta, vok. Forelle) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Lietuvoje aptinkami du porūšiai:

Rodyk draugams

Strimelė

2010-11-11 parašė demo15

Strimelė (lot. Clupea harengus membras, angl. Baltic herring, vok. Strõmling, Ostsee-Hering) – silkiažuvių žuvis. Dydis 25-30 cm, svoris – 40-80 g. Tai Atlantinės silkės (Clupea harengus) porūšis, prisitaikęs gyventi apysūrėje Baltijos jūroje. Kūnas plokščias. Nugara tamsi, šonai sidabriškos spalvos. Žvynai nedideli, ploni ir lengvai iškrintantys.

Strimelės laikosi dideliais būriais paviršiniuose vandens sluoksniuose. Pavasarį dažnai migruoja į Kuršių marias. Auga lėtai, subręsta 2-3 metų amžiaus. Neršia pakrantėse, apie 5-15 m gylyje, ant dumblių, smėlio ir kitokio kieto substrato.

Svarbi verslinė žuvis, sudaro apie 30-40 proc. visų Baltijoje
sugaunamų žuvų. Tai gausiausia žuvis Lietuvos ekonominėje zonoje.
Pagrindinė žūklė vyksta priekrantėje, netoli strimelių nerštaviečių.
Žvejojamos tralais bei tinklais. Draudžiama žvejoti mažesnes nei 16 cm
ilgio strimėles.

Rodyk draugams

Paprastasis otas

2010-11-11 parašė demo15

Paprastasis otas, arba otas, didysis rombas (lot. Psetta maxima, Scophthalmus maximus) – otinių (Scophthalmidae) šeimos plekšniažuvė (Pleuronectiformes).

Vienintelis šeimos atstovas pasitaikantis ir Lietuvoje. Turi plekšnėms būdingą formą – kūnas suplotas, akys vienoje pusėje. Subrendusios žuvies nugarinė pusė tampa pigmentuota, ruda. Pilvo pusė lieka šviesi.

Rodyk draugams

Vėjažuvė

2010-11-11 parašė demo15

Vėjažuvė arba vėjo tobis (lot. Belone belone) – vėjažuvinių (Belonidae) šeimos žuvis. Kūnas labai žemas, ilgas, iki 94 cm. Galva su labai ilgais smailiais žandais, ypač apatiniu. Nugara melsvai žalia, šonai sidabriški. Akys didelės.

Dažna žuvis Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrantėmis. Paprastai sugaunama 70-75 cm, apie 300 g. Kaulai žalios spalvos, nes turi labai daug fosforo.

Rodyk draugams

Jūrinė plekšnė

2010-11-11 parašė demo15

Jūrinė plekšnė (lot. Pleuronectes platessa, angl. Plaice, vok. Scholle) – plekšninių (Pleuronectidae) šeimos verslinė žuvis. Kūnas iki 80 cm ilgio, apaugęs smulkiais cikloidiniais žvynais.

Paplitusi Europos jūrų pakraščiuose, Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais dažna žuvis. Paplitęs porūšis – Baltijos plekšnė (Pleuronectes platessa baltica).

Rodyk draugams

Raibapelekis kūjagalvis

2010-11-11 parašė demo15

raibakojis kūjagalvis (lot. Cottus poecilopus) – kūjagalvinių (Cottidae) šeimos žuvis. Panašus į paprastąjį kūjaglvį. Visas kūnas ir pelekai dėmėti. Pilviniai pelekai dryžuoti. Šoninė linija eina viršutine šono puse ir nutrūksta ties antrojo nugarinio peleko viduriu. Lietuvoje reta žuvis, aptiktas Neries baseine

Rodyk draugams

Starkis

2010-11-11 parašė demo15

(lot. Sander lucioperca, vok. Zander, Schill, Hechtbarsch) – ešerinių (Percidae) šeimos žuvis. Smailiagalvė, verpstės formos žuvis. Nugara žalsvai pilka. Šonai gelsvi su 8-12 pailgų skersinių dėmių. Pilvas baltas. Akys šviesios. Žvynai vidutinio dydžio. Pelekai pilkšvi. Lietuvoje paplitęs gėluose vandenyse, taip pat ir Baltijos jūroje. Dažna verslinė žuvis.

Rodyk draugams

Paprastasis karšis

2010-11-11 parašė demo15

karšis (lot. Abramis brama, angl. Carp bream, vok. Brachsen) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.

Aukšta, kuprota, plokščiašonė žuvis, kuri užauga iki 40-75 cm ilgio ir 5-7 kg svorio. Nugara tamsi, pilvas sidabriškas. Žvynai stambūs, mažesni ties galva. Pelekai pilki.

Lietuvoje paplitusi ežeruose, upėse, taip pat gyvena Baltijos jūroje. Labai dažna verslinė žuvis. Laikosi grupėmis, dažniausiai gilliose ir vandens augalais apaugusiose vietose. Tai atsargi ir gana sumani žuvis.

Rodyk draugams

Paprastoji meknė

2010-11-11 parašė demo15

meknė (lot. Leuciscus idus, angl. Ide, Orfe, vok. Aland) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.

Kūnas iki 70 cm ilgio. Išvaizda panaši į šapalą, nuo kurio skiriasi trumpesne ir siauresne galva, aukštesniu, labiau plokščiu ir tamsesniu kūnu, smulkesniais žvynais, ryškesnių spalvų pelekais. Nugara tamsi, melsvo ar žalsvo, o šonai gelsvo atspalvio. Pilvas sidabriškas. Akys žalsvai gelsvos su tamsia dėme viršuje. Mėsa gelsvos spalvos.

Lietuvoje dažna, paplitusi gėluose vandenyse (Nemune, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje), Kuršių mariose. Dažniausiai laikosi upėse su vidutine srove, akmenuotu dugnu. Neršia balandžio - gegužės mėnesiais[1]. Lietuvoje taip pat aklimatizuota meknės atmaina orfa (Leuciscus idus var. orphus), kuri yra labai reta žuvis.

Rodyk draugams